- kiūrėti
- 2 kiūrė́ti, kiū̃ri, -ė́jo intr. tupėti, drebant nuo šalčio (apie vištas): Ko tos vištos ten ant lytaus prie tvarto kiū̃ri? Bgt. Tyš tūpt, čia nekiūrė́jus ant tvoros! Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kiūrėti
Look at other dictionaries:
kiūrėti — 1 kiūrėti, kiū̃ri, ėjo intr. Rgvl, Sv būti, stovėti kiauram: Apie laivą ėmė kiūrėti ekečių Vr. Kibiras kiūri Vr. Jei tik šnobžlelė nors mažutė kiūri, [v]anduo veržias, graužia ir prūdą išgriauna IM1861,58 … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiūrėti — 1 iškiūrėti intr. BŽ183 iškiurti, išskylėti. kiūrėti; iškiūrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
